Ką tik perėjote prie Linux ir tik po to susimąstėte o kuo gi pakeisti iki skausmo pažįstamas Windows programas? Šis straipsnis kaip tik jums

Asmeniškai aš kuriam laikui nusprendžiau pereiti prie Linux Mint (po to, kai išbandžiau N+1 kitą distribuciją). Ne todėl, kad tikiu, kad uždaras kodas yra blogis ar kad programos turi būti vien nemokamos Tiesiog buvo smalsu.

Taigi, pirmiausia apie tas programas, kurių atsisakyti išvis neteks:

• Mozilla Firefox
• Google Chrome
• Opera
• VLC Player
• Adobe Flash Player
• Skype
• Adobe Reader
• Java (kas nors dar tai naudoja?)

Visa tai yra Linux pasaulyje. Tiesa, ne be išlygų… Va, pavyzdžiui Skype rasite tik versijos 2.1 Beta, taigi teks prisiminti dar Windows XP erą O jei planuojate naudotis KDE grafine aplinka, tai teks gerokai pasikankinti ir atsisakyti daugelio patogumų, jei norite, kad naršyklė pagal nutylėjimą būtų ne Konqueror. Bet viskas ne taip baisu.

Toliau apie atvirojo kodo alternatyvas: kaip žinia, prieš kurį laiką Microsoft išleido Adobe Flash konkurentą pavadinimu Microsoft Silverlight. O jau labai seniai Microsoft pasauliui pristatė .NET Framework’ą. Visa tai yra pakankamai paplitę, bet nejau dėl to, kad Microsoft ir Linux yra nesuderinami pagal nutylėjimą, Linux vartotojams teks viso to atsisakyti? Ne .NET Framework’o ir Sivlerlight’o adaptacija Linux platformai užsiėmė Novell, ko pasekoje gavome .NET Framework’o Linuxinę versiją – mono ir Silverlight Linux’ams – Moonlight.

OK, su viskuo tuo kompiuteriu jau galima dirbti. Tai yra bendrauti ir naršyti internetą. O kur gi Word’as, Excelis, PowerPoint’as, kuriuo galima atsidaryti grandininių laiškų priedus su gražiomis, bet visiškai kvailomis prezentacijomis?

Čia jau viskas šiek tiek sudėtingiau: teks pasirinkti vieną iš dviejų rimtesnių Microsoft Office konkurentų – OpenOffice.org arba IBM Lotus Sympnony. Šiuo metu man labiau patinka OpenOffice, bet pasirodžius galutinei IBM Lotus Symphony 3 versijai tikrai ją išbandysiu.

Einam prie multimedijos – muzikos, filmų, paveiksliukų ir t.t. Paveiksliukų peržiūrai drąsiai galit naudoti bet kokią programą, kuri jūsų Linux distribucijoje įdiegta pagal nutylėjimą. Žymiai įdomiau pasidaro, kai pradedam kalbėti apie muziką ir filmus. Windows aplinkoje egzistuoja vienintelis ir nepakartojamas Windows Media Player, kuris tinka viskam (beje, nuo Windows 7 versijos net nereikia diegti papildomų kodekų). Taip pat yra iTunes, WinAmp, VLC.

Aišku, VLC turi versiją skirtą Linux OS, bet kas klausosi muzikos naudodamas VLC? Taigi ką daryt dėl media grotuvo? Sau pasirinkau Totem’ą (eina kartu su GNOME), Rhythmbox atsisakiau, nes vartotojo sąsaja labai jau šiaip sau ir man pritrūko kelių funkcijų, be kurių man jis negali pakeisti Windows Media Player. Totem gi (nors oficialiai jis vaizdo grotuvas) turi pakankamai standartinių priedų, kad sugebėtų akimirksniu surasti norimus failus, pakankamai gražias vizualizacijas, klausosi nešiojamo kompiuterio media mygtukų ir net gali ieškoti filmukų YouTube

Kaip ten bebūtų, yra viena funkcija, kurios neturi net Totem – “ekvalaizeris” (a.k.a. grafinis stiprintuvas). Jau kai norėjau nuleisti rankas, visai netyčia radau kai ką labai verto dėmesio – PulseAudio equalizer. Visas jo grožis yra tas, kad stiprintuvo nustatymai galioja visam iš Linux sklindančiam garsui, o ne vien media grotuvui.

Šiam kartui tiek, kitame straipsnyje apie patį naudojimąsi Linux’ais ir skirtumus nuo Windows

Štai eilinis žaisliukas, kurį galima parsisiųsti iš Microsoft India: Phone Data Manager arba tiesiog PDM. Tai Microsoft programa, sinchronizuojanti daugybės telefonų duomenis tiek su kompiuteriu, tiek su Windows Live. Didžiausias pliusas čia yra sinchronizacija su Windows Live – tai sugeba mažai programų (skaityk – nei viena) ir tik keli internetu prieinami servisai (kas reikalauja dar kartą kažkus registruotis ir spręsti ar patikėti savo asmeninius duomenis dar kažkokiai kompanijai).

Šiuo metu PDM pasiekė Beta 2 brandos lygį, kas jau turėtų būti pakankamai stabilu, kad paleidus ją kompiuteris neišlėktų į ora

Oficialiai palaikomi telefonų modeliai: http://trumpink.lt/4b

Nemokamai siunčiamės iš čia: http://trumpink.lt/e6

Fonai:

http://trumpink.lt/bc

Ekrano užsklanda Flurry (iš Mac OS):

http://trumpink.lt/cf

Taigi, pristatome Panda Cloud Antivirus – “socialinį” antivirusą, jei galima jį taip pavadinti. Jo veikimo principas skiriasi nuo standartinių antivirusinių programų kaip diena nuo nakties. Jums nereikės kasdien atnaujinti virusų duomenų bazių, pasirodžius naujam virusui nereikės laukti dviejų dienų kol pasirodys priešnuodžiai, jums net nereikės apkrauti savo kompiuterio “sunkiu” failų tikrinimo procesu – visa tai atliekama Panda serveriuose. Taip pat galėsite patys informuoti Pandą apie naujai atsirandančius virusus, kas paspartina priešnuodžių atsiradimą.

Kas iš to Pandai? O gi tas, kad nemokamos antivirusinės programos dėka Panda gauna šviežiausią informaciją apie saugumo grėsmes, apsaugą nuo kurių gali kaip tik įmanoma greitai pateikti tiek jums, tiek komerciniams vartotojams

Dabar apie patį antivirusą: Langas susideda tik iš keturių dalių: nustatymų (beveik nieko neleidžiama nustatyti, kas yra gerai), skenavimo pagal pareikalavimą, istorijos ir statuso. Statuso langas patyrusius vartotojus gali prajuokinti – jame parodomas tik vienas didelis paveiksliukas, aiškiai pasakantis ar su kompiuteriu viskas yra tvarkoje.

Taip pat pateikiama šiukšliadėžė – čia galėsite rasti ir atstatyti failus, kurie buvo panaikinti nepagrįstai. Aišku, aš labiau pasitikėčiau antiviruso sugebėjimais naikinti failus, nei jūsų pačių sugebėjimais nustatyti, kad failas yra saugus

Vienintelis trūkumas yra tas, kad norint pradėti naudotis antivirusine programa teks užpildyti trumpą registracijos formą. Bet kuriuo atveu, registracija čia nėra visai beprasmė – prisijungė prie Panda Cloud Antivirus puslapio galėsite matyti savo saugumo statistiką.

Programą siunčiamės iš: http://www.cloudantivirus.com/

Jei domina kitos nuomonės apie proguktą, adresu http://trumpink.lt/6f galite pasiskaityti PC World apžvalgą, o http://trumpink.lt/e7 – PC Magazine apžvalgą (anglų kalba). PC World ši programa įvertinta 5 žvaigždutėmis iš 5, o PC Magazine siteikė jai Editors Choice apdovanojimą.

Specialiai tokioms paieškoms neseniai buvo išleista Wolfram projekto Alpha versija. Projekto esmė – padaryti visas pasaulio žinias apskaičiuojamomis. Veikia kaip ir visos paiekos sistemos: paieškos laukelyje įvedame klausimą, spaudžiame [=] ir gauname atsakymą, jei tokį pavyko rasti.

Dabar apie įdomybes: klausimu gali būti ne tik elementari formulė, bet ir kas nors žymiai įdomesnio. Pavyzdžiui “internet users in Europe” užklausos rezultatu bus Europos interneto vartotojų skaičius, šalys, kuriose vartotojų skaičius didžiausias ir mažiausias ir dar daug visokios išskaičiuojamos informacijos.

Taip pat galime įvesti ką nors panašaus į “France gdp / Lithuania GDP” ir sužinosime, kad Prancūzijos BVP yra 66 su puse karto didesnis nei Lietuvos – ech… Maža to, pamatysime kaip šis santykis kito nuo 1990 metų.

Įvedę tiesiog “Lithuania gdp” pamatysime Lietuvos BVP, jo kitimo istoriją ir kitus ekonominius rodiklius. Taip pat galime vesti statistines užklausas, skaičiu sekas (bus apskaičiuota net generuojanti funkcija) ir t.t. ir pan.

Be to, galima vesti žodžius ir stebėti pakankamai įdomia informaciją apie juos

Susidomėjusiems nuoroda: http://www.wolframalpha.com/

Milžiniškas Kindle privalumas prieš paprastas knygas yra tas, kad knygos, net ir naujausios-slash-populiariausios, kainuoja iki $9,99. Tačiau yra ir trūkumas – pats įrenginys kainuoja apie 1000 Lt

Kaip žinia, Amazon neseniai pagaliau pradėjo leisti užsisakyti Kindle ir Lietuvos gyventojams, tačiau neabejoju, kad kaina atbaidys ne vieną.

Taigi, bijantiems Kindle kainos bet norintiems skaityti pigiai vakar buvo pristatytas problemos sprendimas – nemokama Kindle programinė įranga skirta asmeniniams kompiuteriams. Parsisiųsti galima čia: http://trumpink.lt/c2.

Veikimas paprastas – nusiperkame elektroninę knygą Amazon’e (http://trumpink.lt/5b) ir skaitome Beje, netrukus bus pristatyta programos versija skirta Mac kompiuteriams.

O turintiems iPhone ar iPod Touch gera žinia iš seniau: yra ir Kindle programa skirta šiems įrenginiams, visa informacija apie ją čia: http://trumpink.lt/e8.

Kas sunkaus aprašant šablonus? Na, kad ir tai, kad elementaraus el. pašto adreso šablonas atrodytų kažkaip taip:

([\w-\.]+)@((?:[\w]+\.)+)([a-zA-Z]{2,4})\be(\w*)s\b

Tas košmaras viršuje yra el. pašo RegEx (regular expression – įprastinė išraiška) šablonas. Pačiam rankomis tokį šabloną apsirašyti nėra pats lengviausias ir maloniausias darbas, jau nekalbant apie patikrinimą ar jis veikia kaip tikėtasi.

Čia į pagalbą ateina labai patogus ir pakankamai paprastas internetinis RegEx generatorius – RegExr, jį rasite čia: http://trumpink.lt/30

Viršuj įvedame šabloną, o tekstiniame bloke iškart matome kokie teksto (kurį, beje, galima laisvai redaguoti) fragmentai jį atitinka. Apačioj, eilutėje “RegExp” gauname PHP funkcijai PREG_MATCH tinkantį argumentą. Beje, PHP pykstasi su požymiu “g” (global), taip kad jį nutrinkit

Jei kompiuteryje turite Adobe AIR (gauti galima čia: http://trumpink.lt/128), galite parsisiųsti ir “offline” versiją: http://trumpink.lt/8a.

Šiaip viskas būtų kaip ir OK, bet tokios programos kaip Nero, Nikon View, Music match Jukebox ir kitos prikiša į šį sąrašą “daug savęs” ir, kaip taisyklė, pamiršta visą tai išvalyti kai yra pašalinamos Aišku nieko čia baisaus, bet kai kuriuos žmones tokia betvarkė kaip minimum nervina o kaip su ja tvarkytis mažai kas žino.

Realiai visi AutoPlay “handler’iai” saugomi registre. Į jį pateksite surinkę Start > Run > regedit ir paspaudę Enter. Toliau einame į:

HKEY_LOCAL_MACHINE\Software\Microsoft\Windows\CurrentVersion\Explorer\AutoplayHandlers\Handlers\

ir

HKEY_LOCAL_MACHINE\Software\Microsoft\Windows\CurrentVersion\Explorer\AutoplayHandlers\EventHandlers\

Čia rankutėmis šalinam tai, kas mums atrodo nereikalinga. Laikas DIDELEI RIEBIAI RAUDONAI PASTABAI: prieš kažką darydami registre, pasidarykite jo atsarginę kopiją.

Tiems, kas nenori rizikuoti yra sukurta speciali programėlė, kuri kiek intuityviau pateikia registro duomenis šalinimui Vadinasi ji Clean Handlers ir parsisiųsti ją galima iš čia: http://trumpink.lt/bd (visiškai nemokamai, be abejo).

Programa daro tai, kas parašyta jos pavadinime – labai paprastai konvertuoja AVI į DVD. 1, 2, 3 ir gatava. Aišku jei naudojate nelabai naujus kompiuterius tas 1, 2, 3 gali užrukti ne vieną, ne dvi ir net ne tris valandas Abejojantiems programos kokybe: Softpeijoje ji įvertinta keturiomis žvaigždutėmis iš penkių galimų ir gali pasididžiuoti 100% FREE AWARD.

Siunčiamės iš: http://trumpink.lt/avi2dvd

Išeitis yra ir kainuoja ji žymiai pigiau, nei galėtų pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Viskas, ko prireiks, yra protingos talpos USB atmintinė (kainuoja “kapeikas”) ir PortableApps.com platforma.

Tiesiog parsisiųskite PortableApps.com platrofmą iš www.portableapps.com. Skyriuje Suite galėsite pasirinkti iš trijų variantų: mažiausią Platform Only, “subalansuotą” Suite Light, bei rekomenduojamą Suite Standard. Light nuo Standard skiriasi tuo, kad vietoj OpenOffice.org Light’e rasite tik AbiWord. Rezultatas – platforma vietoj 125 MB užims tik apie 50

Bet kurį parsiųstą platformos variantą galite praplėsti jums reikalingomis programomis, kurias rasite skyriuje Applications.

Galu gale tiesiog perkeliame parsiųstą platformą į USB atmintinę ir vualia – įkišę ją į bet kurį kompiuterį (veikianti Windows XP/Vista/7 ar net Linux su Wine pagrindu) galėsite naudotis savo programomis. Paprasta, patogu, beveik genialu